Kalėjimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalėjimas
Kalėjimas - pastatas arba jo dalis su izoliuotomis patalpomis nuteistiesiems laisvės atėmimu laikyti; bet kokios kalinimo patalpos.
Kalėjimai Lietuvoje
Lietuvoje atsirado LDK laikais. Kunigaikščių ir didikų pilyse buvo įrengiamos kalinimo vietos - dažniausiai bokštai ir požemiai. Kaliniai dažniausiai buvo grandinėmis prirakinti prie sienų. Už laikymą ir maitinimą iš kalinių buvo imamas kalinių mokestis. Trakų salos pilyje buvo įrengtas pietvakarių bokšto rūsyje; kaliniai ten būdavo nuleidžiami per lubų angą. Be valstybinių (Didžiojo kunigaikščio) ir didikų kalėjimų buvo ir kalėjimų savivaldžiuose miestuose, bažnyčios, vienuolynuose ir bajorų dvaruose.
Caro valdžia XVIII a. pab - XIX a. pastatė kalėjimus Kalvarijoje, Kaune, Panevėžyje, Raseiniuose, Šiauliuose, Ukmergėje; Vilniuje (Antakalnyje) buvo įrengtas polit. kalinių - vad. citadelė Nr. 14; čia buvo kalinami 1831 ir 1863 sukilimų dalyviai, vėliau - rev. judėjimo veikėjai. XX a. pr. Vilniuje pastatytas Lukiškių kalėjimas.
Atkurta Lietuvos valstybė iš caro Rusijos ir kaizerinės okup. administracijos paveldėjo 24 kalėjimus bei kitas kalinimo įstaigas. Pagal Baudžiamąjį statutą laisvės atėmimo bausmė turėjo būti atliekama sunkiųjų darbų, pataisos, tvirtovės, paprastuose ir arešto namuose. Naujiems kalėjimams statyti, seniems plėsti, t. p. kitoms kalinimo įstaigoms įrengti valdžia 1923-1939 m. išleido apytiksliai 6,5 mln. Lt. Nauji kalėjimai ir arešto namai buvo pastatyti Utenoje (1929 m.), Raseiniuose (2 pastatai, 1930 ir 1936 m.), Marijampolėje (1931 m.); kalėjimais buvo paversti fortifikaciniai statiniai prie Kauno - IX fortas (kaip Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialas) ir VI fortas (karių kalėjimas). Kalėjimai ar arešto namai buvo įrengti ir visuose kituose apskričių centruose ar netoli jų - Telšiuose, Mažeikiuose, Bajoruose, (prie Kretingos, dabar jos dalis), Vilkaviškyje, Ukmergėje, Kaišiadoryse, Alytuje ir kitur. 1928-1936 m. naujos areštinės pastaytos Garliavoje, Vilkijoje (Kauno raj.), Aukštadvaryje (Trakų raj.), Panemuniuose (Rokiškio raj.) ir daugelyje kt. centrų. 1919-23 Kaune.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalėjimas - pastatas arba jo dalis su izoliuotomis patalpomis nuteistiesiems laisvės atėmimu laikyti; bet kokios kalinimo patalpos.
Kalėjimai Lietuvoje
Lietuvoje atsirado LDK laikais. Kunigaikščių ir didikų pilyse buvo įrengiamos kalinimo vietos - dažniausiai bokštai ir požemiai. Kaliniai dažniausiai buvo grandinėmis prirakinti prie sienų. Už laikymą ir maitinimą iš kalinių buvo imamas kalinių mokestis. Trakų salos pilyje buvo įrengtas pietvakarių bokšto rūsyje; kaliniai ten būdavo nuleidžiami per lubų angą. Be valstybinių (Didžiojo kunigaikščio) ir didikų kalėjimų buvo ir kalėjimų savivaldžiuose miestuose, bažnyčios, vienuolynuose ir bajorų dvaruose.
Caro valdžia XVIII a. pab - XIX a. pastatė kalėjimus Kalvarijoje, Kaune, Panevėžyje, Raseiniuose, Šiauliuose, Ukmergėje; Vilniuje (Antakalnyje) buvo įrengtas polit. kalinių - vad. citadelė Nr. 14; čia buvo kalinami 1831 ir 1863 sukilimų dalyviai, vėliau - rev. judėjimo veikėjai. XX a. pr. Vilniuje pastatytas Lukiškių kalėjimas.
Atkurta Lietuvos valstybė iš caro Rusijos ir kaizerinės okup. administracijos paveldėjo 24 kalėjimus bei kitas kalinimo įstaigas. Pagal Baudžiamąjį statutą laisvės atėmimo bausmė turėjo būti atliekama sunkiųjų darbų, pataisos, tvirtovės, paprastuose ir arešto namuose. Naujiems kalėjimams statyti, seniems plėsti, t. p. kitoms kalinimo įstaigoms įrengti valdžia 1923-1939 m. išleido apytiksliai 6,5 mln. Lt. Nauji kalėjimai ir arešto namai buvo pastatyti Utenoje (1929 m.), Raseiniuose (2 pastatai, 1930 ir 1936 m.), Marijampolėje (1931 m.); kalėjimais buvo paversti fortifikaciniai statiniai prie Kauno - IX fortas (kaip Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialas) ir VI fortas (karių kalėjimas). Kalėjimai ar arešto namai buvo įrengti ir visuose kituose apskričių centruose ar netoli jų - Telšiuose, Mažeikiuose, Bajoruose, (prie Kretingos, dabar jos dalis), Vilkaviškyje, Ukmergėje, Kaišiadoryse, Alytuje ir kitur. 1928-1936 m. naujos areštinės pastaytos Garliavoje, Vilkijoje (Kauno raj.), Aukštadvaryje (Trakų raj.), Panemuniuose (Rokiškio raj.) ir daugelyje kt. centrų. 1919-23 Kaune.
A windows (pop-into) of information (full-content of Sensagent) triggered by double-clicking any word on your webpage. Give contextual explanation and translation from your sites !
Boggle